Joninės primena ir Jėzaus krikštą

2009.06.15. 

Mūsų kalendoriuje nedaug rasime datų, kuriose keliomis gijomis susipintų dangus su žeme, praeitis su šiandiena, pagonybė su krikščionybe, o konkretus žmogus - su tauta ir pasauliu.
Tai - netrukus ateisianti birželio 24-oji.
Rasos, Joninės, vasaros saulėgrįža, šv. Jono Krikštytojo diena, Jonų ir Janinų šventė - tiek daug apima viena birželio pabaigos diena.

Jordano upėje pakrikštijo Jėzų

Paprastai Jonìnės pradedamos švęsti naktį iš birželio 23-iosios į 24 dieną - maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios Lietuvoje itin populiarios šventės ištakos - Rasos šventė (dažnai vartojama ir daugiskaita  - Rasos) arba Kupolinės. Po Lietuvos krikšto ši šventė buvo susieta su žydų pamokslautojo ir pranašo šv. Jono Krikštytojo švente.
Krikščioniškoje tradicijoje šv.Jonas Krikštytojas yra paskutinis Senojo testamento pranašas ir pirmasis Naujojo testamento šventasis.
Pasak Biblijos, dalį jaunystės Jonas praleidęs vienas pats dykumoje, paskui Jordano upės žemupyje pradėjo pranašo veiklą, skelbė artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijo atgailaujančiuosius. Šv.Jonas Krikštytojas pakrikštijo ir Jėzų.
Pagrindinis šv. Jono Krikštytojo nuopelnas ir yra tas, kad jis paskelbė žmonėms apie Mesijo atėjimą, jį pakrikštijo ir įvardijo Dievo Sūnaus kilnumą.
Šv.Jonas Krikštytojas yra kelių Italijos miestų globėjas. Daugybė pasaulio bažnyčių turi jo vardą, taip pat jo vardu tradiciškai vadinamos krikštyklos.
Be šv. Jono Krikštytojo, dar yra daug kitų šventųjų Jonų, o Naujajame Testamente dar minimas evangelistas ir apaštalas Jonas. Tai lėmė, kad šv. Jono vardą turi daug pasaulio (taip pat ir Lietuvos) bažnyčių, bendruomenių, gatvių.
Įdomi detalė: Vilniaus universiteto bažnyčia, nesutarus, kurio šv. Jono vardu ji buvo pavadinta, imta vadinti daugiskaita - Šventųjų Jonų bažnyčia.
Lietuvos istorija neatsiejama nuo Jono vardo. Daugybė mūsų tautos kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių jų tėvų buvo pavadinti būtent Jono vardu. Visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius, poetas Jonas Mačiulis (Maironis), kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytojas Jonas Biliūnas, kompozitorius Jonas Švedas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis - Lietuvai nusipelniusių žmonių sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai.
Jono vardas yra suaugęs ir su Lietuvos geografija. Joniškis, Joniškėlis, Jonava - rasime nemažai vietovardžių, vienaip ar kitaip susijusių su šiuo vardu.

Lietuvoje populiariausias vardas

Lietuviui vardo reikšmė visada buvo svarbi. Jonas, išvertus iš hebrajų (senovės žydų) kalbos reikštų Jahvės (Dievo) išklausytąjį ir palaimintąjį. Gal todėl, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Jonas iki šiol tebėra pats populiariausias vyriškas vardas (moteriškas vardas Janina dažniausių vardų dešimtuke užima ketvirtąją vietą).
Ir nors XXI amžiuje Jono vardo populiarumas yra kiek priblėsęs, jis tebėra geidžiamas, tėvų vaikams suteikiamas vardas. Ypač pajūryje. Lietuvos uostamiestyje, Klaipėdoje, jis nuolat patekdavo į populiariausių vardų dešimtuką.
Gyventojų registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje gyveno kiek daugiau nei 80 tūkstančių Jonų, Janinų ir Janių. Tai sudarė kiek maž‏iau nei tris procentus visų šalies gyventojų.
Dar Lietuvoje gyvena apie tris dešimtis žmonių, kurių ne vien vardai, bet ir pavardės yra susijusios su šiuo vardu, - Jonų Jonaičių.
Visi jie birželio 24-ąją švęs savo vardo dienas, o visa Lietuva - Jonines.
Pagal Bažnyčios žodį, Jonas yra Dievo žmogus. Todėl Joninių naktis pirmiausia yra Dievo naktis, primenanti, kad Jonas Krikštytojas visų pirma reiškia epochų pervartą, perėjimą iš senojo pasaulio į naująjį, į malonės, atgailos pasaulį, gyvenimo pakeitimo ir prisikėlimo karalystę.
Laiko užteks ne vien apmąstymams (nuo 2003-iųjų Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena), bet ir iš pagonybės laikų išlikusiems ir iki šiol gajiems metų pervartos papročiams - kupoliavimui, laužų deginimui ar paparčio žiedo ieškojimui.
Beje, mūsų tautos atmintyje išsaugoti kai kurie pasakojimai apie paparčio žiedą irgi yra susiję su...Jono vardu.

Jei norite tapti laimingas ir galingas... 

Tereikia sulaukti stebuklingos Joninių nakties ir surasti paparčio žiedą.
Tad, perskaitę iš senų laikų išlikusias gana tikslias žiedo ieškojimo bei išsaugojimo instrukcijas, pabandykite tai, ko galbūt niekuomet nesate bandę daryti.
Iki šių dienų išlikęs Kupiškio apylinkėse užrašytas padavimas porina apie našlaitį Joną.
Gal todėl, kad pats ne itin gyvenimo lepintas, Jonas dar ir kitus našlaičius bei senelius globojo, Joninių naktis jam padovanojo stabuklą. Bepėdindamas mišku gerasis Jonas staiga pajuto viską žinąs.O kadangi tokią galią suteikia vienintelis pasaulio dalykas - paparčio žiedas - Jonas jį netrukus rado užkritusį už vyžos. Jonas ją iškratė ir išvydo neįtikėtiną grožį. "Paparčio žiedas nedidukas tik žėri, žėri visomis vaivorykštės spalvomis", - bylojama padavime. Jame  pasakojama, ką toliau Jonas darė su paparčio žiedu. Pasirodo, šio stebuklo saugojimo būdas - irgi ypatingas. Jonas peiliuku įpjovė kairę ranką ir po oda paslėpė žiedą. Žaizda akimirksniu užgijo.
Nuo tada Jonas tapo turtingas ir galingas. Jis žinodavo, kur turtai paslėpti. Juos pasiimdavo, ir, kadangi buvo geros širdies, išdalydavo našlaičiams bei seneliams."Visiems buvo gera gyventi, kol Jonas gyveno", - tikinama padavime.
Šiame iš senų laikų išlikusiame pasakojime akcentuojami du svarbūs momentai. Pirma: paparčio žiedas pasirodo tik geriems žmonėms. Antra: žiedą būtina greitai paslėpti - prapjovus delną ar kurį nors pirštą. Kadangi ne kiekvienam  žiedas tiesiog ima - ir įšoka į vyžą, mūsų tautos atminties skrynioje galima rasti ir daugiau būdų, kaip Joninių naktį nusipelnyti paparčio žiedo.
Pavyzdžiui, reikia nueiti į miško gilumą, kad nesigirdėtų šuns lojimo. Pasitiesti baltą drobulę, aplink šermukšnio lazda apibrėžti ratą, uždegti žvakę. Atsiklaupus rato viduryje laukti - ir nesidairyti, nieko nebijoti. O baugu bus, už apibrėžto rato dėsis tikra velniava. Gąsdins raganos, šunys be galvų, dundės ratai be arklių.
Tik ištvėrusiam visus išbandymus pražysta paparčio žiedas.
Tai pabandyti tikrai verta, nes suradęs paparčio žiedą žmogus tampa ne vien turtingas. Jam atsiveria visažinystės klodai, netgi supranta, ką kalba augalai ir gyvūnai. Kitaip sakant, paparčio žiedas - didžiausios svajonės išsipildymas bei laimės ir išminties įsikūnijimas.Gal todėl mažutėlis, bet galingas žiedas taip sunkiai surandamas? Tačiau kas nenori tapti galingas ir laimingas?
Pabandykite.Stebuklinga Joninių naktis - čia pat.
Ruoškitės jai ir atminkite, kad papartis pražysta tik vidurnaktį, tik akimirkai ir tik kartą žmogaus gyvenime.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.