Krikštatėviai: tarp žinojimo ir klaidingų įsitikinimų
2009.04.23.
Pasirengti skaidriai krikštynų šventei gali sutrukdyti klaidingi įsitikinimai arba net prietarai, tarp žmonių plintantys dėl žinojimo stokos.
Jei būsimoji krikštamotė laukiasi...
Itin daug prietarų yra apaugę klausimą, ar kūdikio besilaukianti moteris gali būti krikštamote.
Tarkime, situacija galėtų būti tokia: tik gimus pirmagimiui, laimingi tėvai susitaria su geriausių šeimos draugų pora, kad jie bus sūnelio krikšto tėvai. Tačiau artėjant krikštynų datai, būsimoji krikštamotė sužino pati besilaukianti kūdikio. Abi šeimas kankina klausimas, ar ji galės, kaip iš anksto numatyta, būti krikštamote, nes...Tarp žmonių šia tema apstu įvairiausių gandų.
Manoma, kad apskritai negalima atsisakyti būti krikštatėviais, tačiau vieninteliu atveju tai būtina padaryti - jei moteris pati laukiasi kūdikio. Mat nuo seno plinta įsitikinimas, kad jei nėščia eisi į kūmas, savo būsimo kūdikio laimę atiduosi krikštavaikiui. "Dviejų vaikų Dievas nekrikštija", "Svetimą krikštiji, savą laidoji", "Tavo vaiko laimę nusineš krikštavaikis" - šie ir kiti prietarai gajūs iki šiol.
Maža to - yra žmonių, manančių, kad ne vien nėščia moteris, bet ir jos vyras negali būti krikštatėviais. Tai neva gali grėsti didele nelaime - persileidimu, kurio nors vaiko liga ar net mirtimi.
Kadangi šie ir kiti prietarai yra susiję su brangiausiu turtu - vaikais, retsykiais pasitaiko, kad tėvai nutaria nerizikuoti. "Gal bobučių patirtis nėra iš piršto laužta?" - svarsto jie. Ir palaukia, kol numatytoji krikštamotė pagimdys savo kūdikį. Arba ieškosi savo vaikui kitų krikštatėvių.
Ką galima atsakyti tokių gandų ir prietarų suvedžiotiems tėvams?
Atsakymas tėra vienas: Bažnyčia yra nesuderinama su prietarais. Tiek kūdikio besilaukianti moteris, tiek jos vyras gali būti krikšto tėvai. Svarbu tėra tai, kad jie būtų praktikuojantys katalikai ir nuoširdžiai bei sąmoningai prisiimtų atsakingas krikšto tėvų pareigas.
Krikšto tėvai - būtinai du žmonės?
Nemažai painiavos gali sukelti ir vyraujantis įsitikinimas, kad krikšto tėvai būtinai turi būti du žmonės.
Paimkime kaip pavyzdžiu štai kad ir tokią gyvenimišką situaciją.
Po dviejų dienų turi įvykti giminaičių dukrelės krikštynos. Ilgą laiką joms ruoštasi, tačiau - netikėta žinia. Būsimasis krikštatėvis, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, dėl problemų muitinėje vėluos, negalės laiku sugrįžti namo ir dalyvauti krikštynose.
Mergaitės tėvai vargu ar spės rasti kitus krikštatėvius, tad ką daryti?
Šiuo atveju atsakymas vėlgi paprastas. Lietuvoje tradiciškai įprasta, kad krikštatėviai būna du žmonės - dvasine prasme tai tarsi atspindi žemiškąją šeimą. Tačiau, prispyrus aplinkybėms, vaiką krikštyti gali ir vienas žmogus. Šiuo aprašytuoju gyvenimiškuoju atveju - viena krikštamotė. Taigi kitų krikšto tėvų ieškoti nėra būtina.
Čia svarbu priminti, kad bažnytinė teisė reikalauja, jog krikštijant privalo būti bent vienas krikštatėvis. Maksimalus krikštatėvių skaičius nėra nustatytas, todėl yra šalių, kur tradiciškai kviečiama daugiau negu du krikštatėviai - pavyzdžiui, keturi žmonės.
Tačiau ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai tėvai trokšta, kad jų atžalą krikštytų ne viena, bet dvi sutuoktinių poros, pavyzdžiui, giminaičių ir geriausių šeimos draugų.
Tokios krikštynos galimos. Tačiau dvasininkai perspėja: daugiau krikštatėvių kviečiamasi ne tam, kad būtų galima pasipuikuoti, o nuoširdžiai siekiant dvasinio ryšio ir naudos krikštijamajam. Ir, be jokios abejonės, visi krikštatėviai privalo atitikti jau aukščiau minėtus reikalavimus - būti katalikai ir sąmoningai prisiimti atsakingas krikšto tėvų pareigas.
Atsakymai į kitus klausimus
Dėl krikštynų tėvams iškyla klausimų ir kitais gyvenimiškais atvejais. Tarkime, gimus dvynukams. Ar jiems krikštyti reikia skirtingų krikštatėvių? Ar dvyniams gali būti tie patys krikštatėviai?
Čia Bažnyčia vėlgi atmeta abejones ir duoda aiškų atsakymą: dvynukai gali turėti tuos pačius krikštatėvius.
Toks pat atsakymas ir tėvams, norintiems sužinoti, ar, tarkime, pamečiui (ar kelerių metų laikotarpiu) gimusioms sesutėms, broliukams gali būti tie patys krikšto tėvai.Taigi išvada - aiški: jokių apribojimų šiuo atveju Bažnyčia nenumato, tad tos pačios šeimos vaikams gali būti tie patys krikštatėviai.
Dėl nežinojimo atsirandančių klaidingų įsitikinimų pasitaiko dar ir kitais atvejais.
Tarkime, manoma, kad krikštatėviai būtinai turi būti vyras ir žmona - tai yra sutuoktiniai.
Tačiau Bažnyčia primena: krikštatėviai nebūtinai privalo būti vienas su kitu susituokę žmonės. Bet jei jie yra ir iš skirtingų šeimų, reikalaujama, kad jie kiekvienas gyventų teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
Iš čia atsakymai klausiantiesiems, ar nesusituokusi, tačiau kartu gyvenanti pora gali būti krikšto tėvais? Ar išsiskyręs vyras gali būti krikšto tėvas?
Kaip partneriai gyvenantys vyras ir moteris negali būti krikšto tėvais.
O jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, jis irgi negali būti krikšto tėvu, nes negyvena pagal tikėjimo reikalavimą.
Tačiau ši nuostata negalioja Santuokos sakramento neturintiems tėvams, siekiantiems pakrikštyti savo kūdikį.
Pagal Bažnyčios kanonus, tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikio, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui. Katalikų bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Jų misija - būti savo krikštavaikiui sektinu gyvenimo pavyzdžiu.
(Straipsnyje naudotasi Kauno arkivyskupijos bei kitais atviraisiais informacijos šaltiniais)
Nuotrauka Eligijos Kustinskienės.
Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.